- virėjas
- virė́jas (-is, -us Krž), -a smob. (1) J, BŽ223, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, -à (3) K.Būg, Š, DūnŽ, Sd, Krš, Sld, virėjỹs, -ė̃ (3), virė̃jas, -à (2, 4) Rtr, KŽ, (4) K; SD121, R228, MŽ304, Sut, M, Amb, LL70, Š 1. S.Dauk, L valgių virimo mokovas: Valgymų virėjas I. Virėjų vyresnis D.Pošk. Virėjỹs jau išvirė valgyti J. Ana dirba vaikų darželė[je] virė́ja Šts. Virėjõms ejau po dvarus Žeml. Sedo[je] dirba – to[je] ubagų, tų invalidų to[je] ligoninė[je] – virėjà Sd. Penki virėjaĩ – paėdėm, stalas [valgiais] apdėtas Als. Reikėjo i maistą tujau kiteip vežti, duoti virėjóms Als. Virėjaĩ buvo ukrainai, pylė [viralą kaliniams] Sn. Virėjà nori dirbt, nori virt DrskŽ. Virėjà tuos vaikus valgina Dv. Geras virė́jas buvau Šùmskas. Prisistatė Jonas pas carių už virėją LTR(Klt). Jis pristojo pas tą patį generolą virėju LTR(Kbr). Jį paėmė pas save virėjas, pristatė nešioti vandenį su malkomis ir pelenus samstyti (ps.) J.Balč. Virėjas, susiginčijęs su randininku dėl kasžin ko, aną perdūrė peiliu A1884,274. Virėjams ir liokajams pataikaukit, ir visos nuodėmės jums bus atleistos J.Gruš. ^ Saulė – gyvybės davėja, ugnis – valgių virėja LTR(Šll). Pirmasis kąsnis virėjai S.Dauk, Sch86(Rg). Gabi (Gera Gdr) virėja iš kirvio sriubą išverda KrvP(Mrj). 2. tas, kuris verda: Muilo virė́jas NdŽ. Druskos virė́jas KŽ. Pyvo virėjas N.
Dictionary of the Lithuanian Language.